Profesionalams skirtos įrangos gamintojos „Novametos“ vadovas Jonuškis: darbuotojai palieka ne įmones, o blogus vadovus

Pandemijos akivaizdoje neretai pabrėžiama, kaip dėl koronaviruso sukelto karantino nukentėjo restoranų ir viešbučių sektorius. Visgi mažiau dėmesio skiriama į panašią situaciją pakliuvusioms įmonėms, kurios yra įrangos HORECA sektoriui tiekėjos. Viena iš jų – nerūdijančio plieno įrangos profesionalams skirtoms virtuvėms gamintoja „Novameta“.

Nepaisant iššūkių pilnų praėjusių metų įmonės akcininko Mindaugo Jonuškio vadovaujamai įmonei pandeminiai metai nebuvo tragiški. Bendrovė sugebėjo greitai persiorientuoti, pradėti gaminti dezinfekcijai skirtą įrangą, lovas ligoninėms ir taip išlipti iš 2020 metų augant.

Apie nuotaikas vystant verslą, sektoriaus iššūkius ir verslo sąlygas Lietuvoje interviu cikle „Kava su vadovu“ kalbamės su įmonės direktoriumi M. Jonuškiu.

– Dirbate su restoranų, viešbučių sektoriumi. Kaip jautėtės, kai atėjo pandemija ir dėl Europoje įvestų karantinų pradėjo užsidarinėti jūsų klientai? Kaip sugebėjote greitai persiorientuoti?

– Supratome, kad bus sudėtinga, kad bus visiškai kitaip nei prieš tai. Labai greitai pamatėme, kad viskas bus uždaryta ir visą Europa užsidarys. Mums teko ieškoti labai greitų sprendimų, kaip suktis iš tos situacijos. Mes dirbame su HORECA sektoriumi ir mūsų klientai – restoranai, viešbučiai. Visi jie vienokia ar kitokia forma buvo uždaryti Europoje. Net ir Švedijoje, kuri nebuvo įsivedusi griežto karantino, restoranų apyvartos labai krito. Nesvarbu, kad jie buvo atsidarę, žmonės tiesiog nebeėjo į restoranus.

Mums buvo didelis iššūkis, kuriuo keliu eiti ir kaip išsisukti iš tos situacijos, bet mes jau turime patirties su prieš tai buvusia krize. Tos krizės svarbiausios pamokos buvo – pirmiausiai žiūrėti kolektyvo, saugoti žmones, kad jie neišsigąstų ir neišsilakstytų.

Visi supratome, kad dirbame sudėtingomis sąlygomis rinkoje, kuri tiesiogiai paliesta pandemijos. Apie situaciją informavome žmones, pranešėme, ką darome, kokių veiksmų imsimės, klausėme darbuotojų idėjų.

Pavyko labai greitai į rinką paleisti naujų gaminių. Tai buvo labai greito mūsų inžinierių darbo ir rinkodaros skyriaus darbo rezultatas. Per savaitę pradėjome gaminti dezinfekcinio skysčio įrangą, nes jos rinkoje trūko ir reikėjo. Pasiūlę produktą klientams nuraminome, kad jei įprastos mūsų įrangos nereikės, galime pasiūlyti dezinfekcinę įrangą. Buvome labai aktyvūs kalbėdami su savo klientais.

– Per savaitę pradėti gaminti naują produktą – pakankamai trumpas metas.

– Mes esame prie to įpratę: turime 40 inžinierių komandą, kurie gali gaminius konstruoti ir mes kiekvieną diena kuriame nestandartinius gaminius. Todėl tą įrangą nebuvo taip sunku sukurti. Iššūkiu buvo tai, kad supratome, kad turime tai daryti labai greitai, nes tai yra laikinas verslas.

Paskui pradėjome gaminti ligoninėms lovas. Tą darėme kaip užsitikrinimą, kad jei HORECA sektoriuje bus labai sunku, galėsime gauti papildomų pajamų iš lovų. Tuo metu dar peržiūrėjome, ką dar galime pasiūlyti rinkai. Nestabdėme savo investicinių planų, gaminių kūrimo ir per pandeminius metus į rinką paleidome virimo ir kepimo salą, kuri yra tikrai sudėtingas gaminys. Ir mums pavyko tai padaryti, kai didelė dalis inžinierių dirbo iš namų.

– Iki pandemijos jums gana ilgus metus sekėsi auginti apyvartą vos ne trečdaliu kasmet. Vis dėlto užklupus pandemijai tikriausiai kilo minčių, kad dabar jau bus blogai?

– Sunkiausias buvo pirmas mėnuo, nes visi klientai buvo pasimetę, nežinojo, kas bus. Buvo stabdomi projektai, tai pirmą mėnesį labiausiai ir kritome. Visgi žmonių neatleidinėjome, bet trumpinome darbo laiką. Tokio sprendimo ėmėmės suprasdami, kad tai laikina. Visos krizės ateina ir praeina, o mums reikalingi patyrę žmonės ir kad jie liktų su mumis.

Pirmas mėnuo tikrai atrodė baisiai, bet paskui pradėjome kilti įgyvendinus mūsų sprendimus. Suveikė ir rinkodaros sprendimai. Tikrai daug skyrėme reklamai. Apyvarta pradėjo augti ir HORECA sektoriuje baigėme su 1 proc. augimu. Čia neskaičiuojant lovų ligoninėms, kurios sudarė apie 7 proc. mūsų apyvartos.

– Kaip manote, kas jus labiausiai išnešė ant šios pandemijos bangos?

– Visgi tai buvo mūsų tradiciniai HORECA sektoriaus gaminiai. Manau, kad mums pasisekė nusprendus būti aktyvesniems ir taip iš kitų Europos gamintojų atimti užsakymų. Kaip minėjau, mes tikrai daug skyrėme reklamai, ko nedarėme 2018–2019 m. Klientams parodėme, kad esame gyvi, kad jie nebijotų užsisakinėti ir tikrai gaus mūsų produkciją.

Matyt, klientai pamatė, kad mes esame gyvesni nei mūsų konkurentai ir kreipėsi į mus bijodami, kad kiti gal užsidarys ir neįvykdys užsakymų. Taigi mums tikrai pavyko laimėti užsakymų, nes žinome, kad Vakarų Europos gamintojai krito trečdaliu, kai kurie buvo sustabdę gamybą, o mes rudenį jau dirbome pilnu pajėgumu. Ir šių metų pirmasis ketvirtis jau buvo rekordinis, o antrąjį vėl geriname apyvartos rodiklius.

– Ar žinote daug užsienio konkurentų, kurie neatlaikė?

– Tokios tendencijos nėra, bet pokyčių yra visose rinkose. Buvo atvejų, kur viena įmonė praryja kitą dėl sunkumų, bet visiškai užsidariusių neteko girdėti, nes dabar jau kaip tik mėnuo ar du yra užsakymų bumas. Manau, kad tie, kurie išgyveno, dabar turi daug užsakymų. Dabar metas kaip pokariu, kai po karo atėjo ekonomikos bumas. Tai mes ir turėjome mini karą ir dabar visiems visko reikia.

Žinoma, su tuo kyla ir didelių problemų – labai stipriai kyla medžiagų kainos. O gamintojams tai dabar didžiausias iššūkis – nebe pandemija. Pavyzdžiui, tiems, kas dirba su metalu, kas gamina metalinę įrangą, medžiagos pabrango 30–100 proc.

Tai didžiulis šokas mums ir nelabai smagu yra kelti kainas savo klientams, bet esame priversti. Manau, kad visiems gamintojams tai padarys neigiamą įtaką. Kai metalai tiek pabrangsta, labai sunku išsisukti. Mes tik žiūrime, kad neitume į minusą ir išgyventume šią situaciją.

– Kaip manote šis žaliavų kainų augimas natūralus ar sukeltas dirbtinai?

– Kai augimai yra tokie dideli, visada kyla mintis, kad yra kažkokia spekuliacija, užslėptas susitarimas ar panašiai. Bet yra ir kitas aspektas – natūraliai išaugęs metalų, plastiko poreikis.

Dabar jau ne tik medžiagos pabrangusios, bet dar sunku ir jas gauti. Kadangi esame pakankamai dideli, tai dar mes susitvarkome, bet, manau, mažesnėms įmonėms dar sunkiau susitvarkyti su medžiagų trūkumu ir nepristatymu. Daugelis Vakarų Europos įmonių gamybos terminus yra prailginusios 2–3 kartus.

– O Jūs?

– Mūsų terminas yra pailgėjęs nedaug – apie dvi savaites.

– Ar savo prognozėse nusimatę, kad žaliavų kainų augimas ilgalaikis?

– Tikiuosi ir manau, kad tai yra laikina. Manau, kad kainos kažkiek atsistatys. Aišku, išliks ir šiek tiek pakilusios. Visgi ir mums tokiu atveju būtų smagiau bendrauti su klientais ir apie projektų kainas kalbėti.

– Pigia darbo jėga Europoje jau nebekonkuruojame, tai kas dabar gali būti Lietuvos gamintojų koziris Europos rinkoje?

– Manau, kad, kaip ir su mūsų įmone, koziris turėtų būti didelis lietuviškų įmonių lankstumas ir kokybiškas darbas. Mes tikrai sugebame nustebinti, kaip greitai reaguojame į užklausas, klientų norus ir galime įgyvendinti nestandartinius sprendimus pakankamai greitai, ko jau negali padaryti pigesnės darbo jėga šalys kaip Graikija, Portugalija, Rumunija, Bulgarija ar Turkija. Lietuva tikrai nėra pigi šalis ir nebeturėtume konkuruoti pigiais dalykais.

– Savo įmonėje turite keletą principų, kuriais vadovaujantis buriate komandas, pavyzdžiui, vadovus atsirenkate tik iš įmonės vidaus, jie dirba su ne didesne nei 10 darbuotojų komanda. Kaip manote, kiek prie įmonės sėkmės būtent prisideda vadovai?

– Net tyrimai rodo, kad pirmiausiai darbuotojai palieka ne įmonę, o blogus vadovus. Labai džiaugiuosi, kad mums sekasi atsirinkti gerus vadovus ir juos išsaugoti. Visi mūsų vadovai yra žengę nuo žemesnio laiptelio ir mes nepriimame vadovų iš išorės. Kodėl mes tai darome? Turime labai nedidelę kaitą ir norime, kad darbuotojai turėtų karjeros galimybes

– Koks Lietuvoje verslo ir valdžios santykis? Ar jaučiate, kad šalyje viskas daroma, kad verslas būtų skatinamas investuoti, plėstis?

– Nepasakyčiau, kad visiškai viskas daroma, bet negaliu sakyti, kad galėčiau ir skųstis. Kai pamatau, kaip Vakaruose vargsta verslas, negaliu teigi, kad čia turime blogas sąlygas.

Sakyčiau, kad Lietuvoje verslui sąlygos yra geros, galbūt norėtųsi iš valdžios žmonių kitokio požiūrio į verslą: kad būtų supratimas, jog mokesčiai ateina iš verslo. Bet iš kitos pusės matau ir gerėjantį požiūrį ir situaciją.

– Pabaigai grįžkime į jūsų sektorių ir ateities iššūkius. Kokie jie bus?

– Be žaliavų kainų klausimo didžiausias iššūkis Lietuvos verslui bus darbuotojai. Visos gamyklos ir verslai auga, tai įmonėms reikia darbuotojų. Manau, kad daugelis gamyklų bus priverstos ieškoti darbuotojų iš užsienio, ką daro Vakarų valstybės. – Jūs jau tai irgi darote? – Kol kas neturime įdarbinę užsieniečių.

– Ar jaučiate, kad jums plėtrą jau stabdo žmogiškųjų išteklių trūkumas?

– Sakykime, kad šiek tiek. Mes atsirenkame tik pačius geriausius darbuotojus ir kartais tikrai būna sunku rasti mūsų standartą atitinkančių žmonių. Tikrai labai intensyviai ieškome ir kartais suprantame, kad rinkoje trūksta žmonių.

– Kiek šią problemą gali užglaistyti automatizacija ir skaitmenizacija gamyboje?

– Kažkiek gali spręsti problemą ir mes tą darome, bet, kaip minėjau, Lietuva yra daugiau lanksčios gamybos šalis. Mes turime gaminti nestandartinius gaminius, o tam robotizacija sunkiau pritaikoma, reikia daugiau rankinio darbo. Savo gamykloje robotais ir automatizuotomis staklėmis pasigaminame praktiškai visas detales, bet gaminių surinkimas yra rankinis darbas. Kartais tikrai pajaučiame, kad galėtume daugiau pagaminti, bet neturime kaip rasti greitai darbuotojų.

Šaltinis:
https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/kava-su-vadovu/profesionalams-skirtos-irangos-gamintojos-novametos-vadovas-jonuskis-darbuotojai-palieka-ne-imones-o-blogus-vadovus.d?id=87445313