„Novametos“ vadovas M. Jonuškis: yra tekę ir blefuoti, kad priimtų pokalbio
Bendradarbiavimo su užsienio klientais pradžia nebūtinai eina kaip per sviestą. Mindaugas Jonuškis, Kauno nerūdijančiojo plieno įrangos profesionalioms virtuvėms gamintojos UAB „Novameta“ vadovas, pasakoja, kad yra tekę įsiprašyti į pokalbį su ne viena svetimos šalies įmone.
„Pradžioje dirbant pardavimuose, vėliau net ir tapus direktoriumi – visada buvo sunku prisibelsti pas vakariečius, kad jie priimtų bent pokalbio. Tai ir kuriozų būdavo, tikrai tekdavo blefuoti, šiek tiek viską pagražinti tam, kad įsiprašytume į pokalbį. Nes kai pasakai, kad atvažiuosi iš gamyklos, esančios Lietuvoje, iš karto atsako: „Mums neįdomu, su jumis nesusitiksime“, – interviu VŽ kalba 18 metų „Novametai“ vadovaujantis M. Jonuškis.
Jis atviras – atėjus į naują kitos šalies rinką reikia mažiausiai 7–10 metų, kad jos įmonės pradėtų su tavimi dirbti. O ir pradžia būna sunki, nes dažniausiai dirbama nuostolingai. Tačiau, įgijus nors vienos bendrovės pasitikėjimą, produktų ima užsakyti ir kitos.
M. Jonuškis taip pat pasakoja, kaip pasikeitė įmonė ir jis pats per 18 metų, kokių naujovių imsis šiemet ir kur investavo pastaruoju metu.
Šiemet sueina 18 metų, kai vadovaujate „Novametai“. Ko per tiek laiko išmokote? Ar neatsibodo vadovauti?
Galiu drąsiai pasakyti, kad neatsibodo, nes tai yra kintantis darbas su besikeičiančiomis problemomis. Kai pradėjau vadovauti, įmonė buvo gerokai mažesnė. Kai bendrovė auga, auga ir žmonių skaičius, todėl turi keisti ir vadovavimo stilių. Nėra nuobodu, tai negali atsibosti.
Kitas dalykas – per visą mano karjerą „Novametoje“ visada kūrėme ką nors naujo: gaminius, inovacijas, net atrasdavome naujų rinkų. Tad visada sužinodavau ir sužinau ką nors naujo – ne tik apie gaminius, bet ir apie rinkodarą, pardavimus, įvairias rinkas. Neįsivaizduoju savęs kitoje srityje. Nenuobodu, neliūdna ir tikrai įdomu.
Nepriimtumėte pasiūlymo vadovauti visai kitos srities įmonei?
Nesijausčiau esantis toks geras, koks esu šitoje įmonėje. Žinau bendroves, pažįstu žmones, kurie dirba šioje srityje. Mūsų sritis Europoje yra gana siaura, visi visus pažįsta, pasikalba. Tai yra gana nišinė sritis, su specifinėmis žiniomis, todėl čia sukasi vis tie patys žmonės. Todėl neįsivaizduoju savęs kitoje srityje, manyčiau, kad kitur nesijausčiau taip gerai.
Kaip manote, ar jūs, kaip vadovas, labai pasikeitėte per tuos 18 metų? Koks buvote vadovas pirmaisiais metais ir koks esate dabar?
Manau, per visą tą laiką pasidariau drąsesnis. Nes per visą karjerą, kai iškildavo probleminių situacijų, reikėdavo drąsiai priimti sprendimus. Aišku, turiu su kuo pasitarti – ir kolegas, ir akcininkus, ir vadovų komandą.
Liūdniausia yra tai, kad kai įmonė buvo mažesnė, pažinojau visus darbuotojus. Dabar to negaliu, tai yra neįmanoma. Ir man dėl to yra labai liūdna (vien per pastaruosius 10 metų įmonės darbuotojų skaičius padidėjo nuo 102 iki 287 – VŽ). Kartais, kai einu Laisvės alėja, pastebiu matytą žmogų ir pagalvoju, kad o gal čia buvo mūsų darbuotojas? Gal reikėjo pasisveikinti? O gal ne? O gal man taip tik atrodo? Bet visa kita, kas susiję su bendrovės augimu, man patinka. Manau, kad ir toliau augsime, be to, noriu, kad „Novameta“ savo srityje būtų gerai žinoma ir gerbiama Europoje ir visame pasaulyje.
Kalbant apie įmonę, kaip per tuos 18 metų ji keitėsi? Ar sunku buvo konkuruoti užsienyje, kur daugiausia eksportuojate?
Visada buvo sunku eksportuoti ir dirbti užsienyje. Pradžioje dirbant pardavimuose, vėliau net ir tapus direktoriumi – visada buvo sunku prisibelsti pas vakariečius, kad jie priimtų bent pokalbio. Tad ir kuriozų būdavo, tikrai tekdavo blefuoti, šiek tiek viską pagražinti tam, kad įsiprašytume į pokalbį. Nes kai pasakai, kad atvažiuosi iš gamyklos, esančios Lietuvoje, iš karto atsako: „Mums neįdomu, su jumis nesusitiksime.“ Bet vis tiek bandai, sakai, kad būsi jų mieste, užeisi tik 15-ai minučių. Taip kažkaip vis įsiprašydavome, bet tai būdavo tikrų tikriausias įsiprašymas.
Dabar mane džiugina tai, kad „Novametos“ vardas jau yra žinomas ir pokalbio mus priima gerokai lengviau negu anksčiau. Turbūt todėl linkėčiau ir kitoms įmonėms nenuleisti rankų – kai ateini į naują rinką, reikia mažiausiai 7–10 metų, kad ji su tavimi pradėtų dirbti. Kai tik pradedi su kuo nors dirbti, tai būna sunkus darbas, labai dažnai dirbi nuostolingai, į minusą. Tol, kol su nauja rinka įsidirbi, kol ji supranta, kad gali padaryti gerai, kokybiškai, kad supranti, ką darai, kad padarysi laiku... Bet kai nors viena bendrovė pradeda tavimi tikėti, tada ir kitos seka iš paskos. Ir, žiūrėk, po 7–10 metų jau esi toje rinkoje. Nors kai kuriose rinkose norėjau nuleisti rankas ir pasakyti „ne“.
Ar paslaptis, kuriose rinkose taip buvo?
Mes dabar dirbame 30-yje pasaulio rinkų, daugiausia Europos šalyse, tad iš esmės su visomis įsivažiavome per 3–5 metus, kai kur reikėjo ir 10 metų. Bet šalis, kurioje norėjau nuleisti rankas, buvo Nyderlandai. Pardavinėjome į minusą gaminius, kurie mums neįprasti, o kadangi mes iš Lietuvos, tai prašė pagaminti ką nors labai pigaus, prastos kokybės. Tai buvo visai ne mūsų stilius... Bet gaminome taip, kaip jie prašė, – prastos kokybės, labai pigiai. Mes taip dirbti nenorėjome... Po 7 metų nutraukėme tų pigių ir nekokybiškų produktų gamybą ir dabar Nyderlanduose darome tikrai fantastiškus projektus. Mes kūrėme produktus prabangiems „Michelin“ restoranams, įžymioms gamykloms. Tikrai darėme ir darome įdomių projektų.
Kaip šiuo metu vertinate konkurenciją Europoje?
Kiekviena valstybė yra labai skirtinga. Netgi Skandinavijoje kiekviena šalis turi skirtingus savo įpročius. Tad kalbėti apie visas rinkas kaip apie vieną sunku, net jei kartu paimtume Skandinaviją, Baltijos valstybes. Net ir Austrija bei Vokietija, kurias mes laikome giminingomis, nes kalbama viena kalba, yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, Austrijoje kokybiniai reikalavimai yra gerokai aukštesni negu Vokietijoje. Danijoje reikalavimai kokybei aukštesni nei Norvegijoje. Bet mes dirbame daugiausia tose šalyse, kur labiausiai reikalaujama kokybės.
Įdomus dalykas apie Lietuvą. Lietuvoje mes patys suskaičiuojame apie 10 analogiškų gamintojų. Bet turbūt dauguma restoranų savininkų žino, kad „Novameta“ yra brangesnė ir kokybiškesnė. Tad tie, kam reikia kokybiškiausio gaminio, renkasi „Novametą“, o kai reikia pigesnio, turi didesnį pasirinkimą. Išlaikyti tokią poziciją Lietuvoje buvo itin sunku nuo pat pradžios. Aišku, kokybė kainuoja, ir mes visada būdavome 3–5% brangesni. Bet ta kokybė mums padėjo išsikovoti gerą vietą – kas antrame restorane Lietuvoje rasite „Novametos“ gaminius. Tad įsivaizduokite, jeigu turime 10 konkurentų, bet jūs kas antrame restorane randate mūsų įrangą, vadinasi, Lietuvos įmonės renkasi kokybę. Nesvarbu, kad tai yra šiek tiek brangiau. Tai mane labai džiugina.
Kalbant apie Lietuvą, čia viešojo maitinimo sektoriui pastarieji metai kupini iššūkių. Vis daugiau barų, kavinių, restoranų užsidaro. Ar jums persiduoda šitie neramumai?
Be abejo. Mes tai jaučiame ir turime tai jausti. Juk bendraujame, norime pažinti tą situaciją. Manome, kad šis sektorius turėtų būti prižiūrimas kitaip. Matome vakarietiškų pavyzdžių, kur yra kur kas didesnės mokesčių lengvatos, mažesnis PVM mokestis. Tad norėtume, kad ir Lietuvoje taip pat būtų. Todėl sergame už mūsų viešojo maitinimo sektorių, matydami, kaip jis tobulėja. Veikti šiame sektoriuje sunku, nes itin sunku išsilaikyti. Ir taip ne tik Lietuvoje – girdime iš viešbučių, restoranų atstovų tuose pačiuose Nyderlanduose, Vokietijoje ar Skandinavijoje, kad tai yra sunkus verslas. Todėl mes jį palaikome, bendraujame, bandome ir gaminius adaptuoti, kad jie būtų geriau pritaikyti Lietuvos vartotojams.
Matau didelę perspektyvą Lietuvoje. Pas mus atvažiuoja vakariečių, kurie supranta restoranų verslą, ir jie mūsų verslus – restoranus, viešbučius – mato kaip pažangius. Tad man norėtųsi, kad suteiktume daugiau pagalbos šitam sektoriui.
2021-aisiais pristatėte reguliuojamo aukščio virtuvės salą, 2023 m. pasiūlėte emisijas mažinančius virtuvės stalviršius. Kokių naujovių imsitės šiemet?
Praėjusių metų pabaigoje pristatėme naujieną – A klasės šaldytuvą. Mūsų žiniomis, tai yra pirmas easy service (angl. nesudėtingos priežiūros) sistemos šaldytuvas Europoje, kuris turėtų A energinę klasę. Mes dar kol kas neradome tokių kitur. Aišku, manau, kad atsiras, bet esame pirmieji su tokia konstrukcija. Šis šaldytuvas yra pažangus ir energiškai efektyvus.
O šiais metais planuojame atnaujinti ir pagerinti jūsų paminėtas virtuvės salas. Šiuo metu jų gaminame itin daug. Praeitais metais pagaminome 36 vienetus šių salų, ir tai Europos masteliais yra neblogai. Šiais metais planuojame jų pagaminti gerokai daugiau, nes techniškai jas atnaujinome.
Kitas dalykas, apie kurį kol kas negaliu daug pasakyti, – kuriame gana unikalų šaldomą stalą. Tai yra šaldymo įranga, kuri iš esmės išsiskirs tuo, kad turėsime didelį lankstumą, prisitaikymą prie kiekvienos virtuvės. Tai bus gana unikalus dalykas, nes to rinkoje dar nėra. Šią inovaciją pristatysime iki metų galo, manau, parodysime ją Milane vyksiančioje didžiausioje virtuvės įrangos parodoje.
Grįžtant prie vadybinių reikalų. „Verslo žinių“ konferencijos diskusijoje esate sakęs, kad nors darbuotojai privalo būti motyvuojami finansiškai, didelis dėmesys turi būti teikiamas emocinei sveikatai. Kas visgi yra svarbiau – finansinės, materialinės paskatos ar psichologinės gerovės užtikrinimas?
Jeigu nėra finansinio dėmens, mes net negalime kalbėti apie psichologinį. Finansai yra privaloma dalis – turi būti teisingas atlyginimas pagal rinką ir jis negali būti per mažas. O tada turime galvoti apie kitą dedamąją – kaip žmogus jaučiasi pas mus. Aš nenorėčiau jų supriešinti, nes tai yra du itin svarbūs dalykai. Jeigu neturėsime finansinio pagrindo, nekalbėsime apie emocinį.
Su finansais kaip ir viskas aišku, bet dėl emocinės gerovės... Galima tik deklaruoti, kad kuri gerą aplinką, bet to nedaryti. Tai turbūt sunkioji dalis. Žmonės yra skirtingi, įvairūs, todėl kai nori sukurti aplinką tokią, kad joje tikrai būtų gera dirbti, reikia įdėti daug energijos. Mes „Novametoje“ bandome padaryti, kad visi žmonės būtų gerbiami. Žaidimų kambarys yra skirtas visiems, mes neskirstome žmonių pagal tai, kokį darbą jie dirba. Ir ta pati atlyginimo sistema yra vienoda visiems darbuotojams. Mes taip pat duodame daugiau atostogų, negu priklauso pagal įstatymus, – žmonės, kurie išdirbo pas mus 2 metus, jau gauna 5 savaites mokamų atostogų, kai išdirba 4 metus, jau gauna 6 savaites. Organizuojame konferencijas, kuriose darbuotojams ir pristatome finansinius rezultatus, ir kalbame atvirai apie problemas. Visus vakarėlius, šventes ir komandos formavimo renginius organizuojame visiems darbuotojams. Tarkime, turime komandos formavimo biudžetus, kuriuos skiriame visoms įmonės komandoms.
Kitas dalykas – stebime, kaip vadovai elgiasi su darbuotojais. Atliekame anonimines apklausas, kuriose darbuotojai gali pasakyti apie netinkamą vadovo elgesį. Juk žinome, kad darbuotojai dažnai išeina iš darbo dėl to, kad vadovas yra blogas. Todėl turime gražiai elgtis su darbuotojais ir juos saugoti. Norime kurti gerą atmosferą, darbo vietą – tai vienas pagrindinių mūsų tikslų.
Žmonės mūsų įmonėje yra svarbiausia dedamoji. Turime kruopščią naujokų atranką – atsirenkame tuos, kurie yra pozityvūs, motyvuoti. Griežta atranka reikalinga tam, kad visi mūsų darbuotojai jaustųsi gerai. Juk kartais vienas bjaurus kolega gali sugadinti visą darbo vietą. Be to, nestandartinėje gamyboje yra svarbu, kad žmogus ilgai dirbtų ir nekeistų darbo, neišeitų į kitą darbovietę tam, kad įgautų patirties, kaip daryti nestandartinius gaminius. Nes kiekvieną dieną gaminys vis kitoks, sudėtingas, todėl turime išlaikyti žmones, kad jie pas mus dirbtų ilgai.
Išvardinote papildomas naudas, kurias teikiate darbuotojams. Kiek darbuotojų jomis pasinaudoja? Kiek jos tarp jų populiarios?
Atostogas visada smagu panaudoti (šypsosi), tad jomis pasinaudoja. Turime keletą žmonių, kurie linkę nesinaudoti atostogomis, tad juos išvarome... Nesakysiu, kad jėga, bet pasikalbame, įtikiname, kad reikia atostogauti. Žmonės naudojasi žaidimų kambariu, tačiau ne visi. Ne visi pasinaudoja ir nuolaidomis, kurių teikia mūsų partneriai per nuolaidų sistemas. Bet galų gale tai yra laisvas pasirinkimas, negali viskuo pasinaudoti. Kai organizuojame ekskursijas ar vasaros festivalį darbuotojams, nėra prievartos – kas nori, tas dalyvauja. Kalėdinis vakarėlis lygiai taip pat. Tikrai nėra jokio stūmimo. Bet man džiugu, kad mūsų kolektyvas noriai dalyvauja.
„Verslo žinioms“ taip pat esate sakęs, kad dėl robotizacijos nebus atleistas nė vienas žmogus. Ar situacija dėl to nesikeičia?
Jeigu nesiimsime robotizacijos, nenaudosime dirbtinio intelekto, robotų, tada visi neteks darbo „Novametoje“ ir kitose įmonėse. Jeigu mes robotizuosimės geriau negu kitos bendrovės, tai mes kaip tik priimsime darbuotojų, nes nukonkuruosime tuos, kurie bijo priimti robotus į darbą. Prisiminkime istoriją – išgyveno tos įmonės, kurios taikė naujausius metodus, naujausias technologijas. Tad tikrai investuosime į dirbtinį intelektą ir ateities robotus. Ir tai mums tik padės išsaugoti darbo vietas ir apskritai įmonę. Jeigu to nedarysime – uždėsime spyną ir užsidarysime. Labai mėgstama kartais kalbėti, kad robotai pakeis žmones ir panašiai, bet tie, kurie nedirbs su robotais, užsidarys greičiausiai.
Į darbo rinką atėjus jaunajai Z kartai, vis garsiau ir dažniau kalbama apie darbo ir gyvenimo balansą. Ar jums pačiam tai naujovė? O gal visada pavykdavo atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo?
Ne visada pavyksta atskirti, bet stengiuosi. Ir visiems palinkėčiau grįžus namo skirti laiko sau. Manau, kad vienas geriausių būdų atsijungti nuo darbų yra sportas. Kai žaidžiu padelį, tikrai pamirštu darbus, nes fokusuojuosi į kamuoliuką. Mėgstu važinėti dviračiais – labiausiai atsijungiu nuo darbų tada, kai važinėju ypač sudėtingose vietovėse. Tad sportas, ar tai būtų padelis, ar žygiai, tikrai padeda atsipalaiduoti. Pastebėjau, kad padeda ir kelionės, nes kuo toliau išvažiuoji, tuo labiau atsitrauki nuo darbų. Kažkaip, matyt, esi toli iškeliavęs ir psichologiškai.
Ir pabaigoje norėčiau pakalbėti apie finansus. Kokie „Novametai“ buvo praėję finansiniai metai ir ko tikitės iš šių?
Pastaruosius 2–3 metus daug investuojame į ateities pokyčius. Jeigu kalbėtume apie pelningumo procentą, tai jis yra šiek tiek pakritęs, būtent dėl šių investicijų. Mūsų dėmesys ir noras buvo ir yra pertvarkyti įmonę taip, kad ateityje dirbtume efektyviai ir greitai. Tad ir mūsų apyvarta ne taip greitai auga. Aišku, tai irgi yra susiję su pokovidiniu laikotarpiu. Bet praeiti metai finansiškai buvo geri arba patenkinami. Tačiau matome, kad iš tų visų pokyčių, kuriuos padarėme pastaraisiais metais, turėsime gerą rezultatą ateityje tiek pelningumo, tiek augimo požiūriu. Planuojame gana didelį augimą ateityje. Padėjome pagrindus ateičiai tiek rinkose, tiek pardavimuose. Tad jau matome perspektyvą 2025, 2026 metams.
Kokios tai investicijos? Kas tie pagrindai, kuriuos padėjote, kurie padės jums augti ateityje?
Padarėme didelių gaminių dizaino, pačių gaminių, taip pat gamybos planavimo pokyčių. Todėl jau dabar esame greitesni ir lankstesni klientams. Perdarėme planavimą taip, kad klientams būtume greitesni, bet kartu keltume mažiau streso savo darbuotojams. Tai buvo pabaigta 2024 m. Su verslo valdymo sistemos tobulinimu irgi esame finišo tiesėje. Tad pakeitėme procesus, gaminius, pardavimų dalykus. Esame pasiruošę stipriam šuoliui į ateitį. Ir mes tai jau matome – šių metų pradžioje turime gerus rezultatus.